- grublus
- grublùs, grubli̇̀ bdv. Grubliù keliù bjaurù važiúoti.
.
.
grublus — grublùs, ì adj. (4) 1. šiurkštus, nelygus: Toks kelias grublùs, gali ir dantys išbyrėt bevažiuojant Lš. Grubliù keliu nekaustytai kumelei sunku eiti Rs. Plentas vėjo nupustytas, tai grublùs kap peilis Srj. Jo veidas labai negražus, labai… … Dictionary of the Lithuanian Language
grubli — grublùs, grubli̇̀ bdv. Grubliù keliù bjaurù važiúoti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ПЕРГРУБРЮС — (Pergrubrius, Pergubrius, Pargrubrius, в поздних источниках Grubrius), в прусской мифологии бог весны и растительности. Согласно «Судавской книжечке» (1563), от П. зависит рост листьев и травы, в «Хронике» Бреткунаса (16 в.) добавлено, что П. бог … Энциклопедия мифологии
grublumas — grublùmas sm. (2) → grublus 1: Dabar arklio nė iš tvarto – šitoks grublùmas Lš. Tokis grublùmas, kad nekaustytu arkliu neseka ir važiuot Kb … Dictionary of the Lithuanian Language
šarkštas — šarkštas, a (plg. l. szorstki) adj. nelygus, grublus: Šarkštas sniegas, kad buvo atidrėkęs ir pašalo J … Dictionary of the Lithuanian Language